pradi
 

















 
 
 
 
 Benediktas XVI. inia Pasaulins maldos u paaukimus dienos (2010 04 25) proga
 
 

Popieius Benediktas XVI

inia Pasaulins maldos u paaukimus dienos (2010 04 25) proga

Tema: Liudijimas adina paaukimus

Garbingieji broliai vyskupai ir kunigai!
Brangs broliai ir seserys!

47-oji Pasaulin maldos u paaukimus diena, kuri vsime 2010 m. balandio 25-j, ketvirt Velyk sekmadien – Gerojo Ganytojo sekmadien, duoda man prog pateikti jums apmstyti tem, labai derani su Kunig metais: Liudijimas adina paaukimus. Ar paaukim pastoracijos pastangos duos vaisi, i tikrj pirmiausia priklauso nuo Dievo maloningo veikimo, taiau pastoracin patirtis patvirtina, jog prisideda ir kokybikas bei turtingas asmeninis ir bendruomeninis liudijimas t, kurie kunigikja tarnyba ar pavstuoju gyvenimu jau atsiliep Viepaties aukim, nes j liudijimas gali pabudinti kit trokim irgi dosniai atsakyti Kristaus kvietim. Tad kunig bei Dievui pavstj vyr ir moter gyvenim ir misij sieja artimas ryys. Todl noriau pakviesti visus Viepaties pakviestuosius darbuotis jo vynuogyne kaip tik iais Kunig metais, kuriuos paskelbiau ventojo Jono Marijos Vianjaus, Arso klebono, visada aktualaus kunigo ir klebono pavyzdio, mirties 150-j metini proga, atnaujinti savo itikim atsak.

Jau Senajame Testamente pranaai suvok, jog yra paaukti savo gyvenimu liudyti tai, k skelbia, nepaisydami nesupratimo, atmetimo ir persekiojimo. Dievo jiems patikta uduotis paglemdavo j vis esyb lyg irdyje „siliepsnojusi ugnis“, kurios nemanoma ugesinti (plg. Jer 20, 9), todl jie bdavo pasireng dovanoti Viepaiui ne tik savo bals, bet ir visa, kas sudar j egzistencij. Atjus laiko pilnatvei, Jzus, Tvo sistasis (plg. Jn 5, 36), savo misija paliudijo Dievo meil visiems be iimties monms, ypating dmes skirdamas apleistiesiems, nusidjliams, atstumtiesiems, vargams. Jis yra ikiliausias Dievo ir jo noro igelbti mones liudytojas. Brktant iam naujam metui, Jonas Kriktytojas savo gyvenimu, kuris visas skirtas paruoti Kristui keli, paliudija, kad Marijos i Nazareto snuje isipildo Dievo paadai. Ivyds j ateinant prie Jordano, kur kriktijo, Jonas nurodo j savo mokiniams kaip „Dievo Avinl, kuris naikina pasaulio nuodm“ (Jn 1, 29). Jo liudijimas duoda gausi vaisi: du i mokini igirdo tuos odius ir „nujo paskui Jz“ (Jn 1, 37).

Anot Jono evangelijos, ir Petras paaukiamas per jo brolio Andriejaus liudijim. Pastarasis, sutiks Mokytoj ir paklauss kvietimo pasilikti, pajauia poreik nedelsiant praneti broliui, k atrado pasiliks su Viepaiu: „Radome Mesij (ivertus tai reikia: Dievo Pateptj – Krist)“ (Jn 1, 41). Lygiai taip pat nutiko Natanaeliui, Baltramiejui, kai kitas mokinys – Pilypas diugiai pasidalijo su juo savo atradimu: „Radome t, apie kur ra Moz statyme ir pranaai. Tai Jzus i Nazareto, Juozapo snus“ (Jn 1, 45). Laisva ir neutarnauta Dievo iniciatyva sutinka ir ugauna mogaus atsakomyb, paskatindama j atsiliepusiuosius liudijant tapti dievikojo paaukimo rankiais. Tai ir iandien vyksta Banyioje: Dievas naudojasi kunig liudijimu, kad paadint nauj kunigikj ir vienuolikj paaukim tarnauti Dievo tautai. Dl ios prieasties noriau priminti tris kunigikojo gyvenimo aspektus, mano akimis, esmingai svarbius, kad kunigo liudijimas bt veiksmingas.

Pagrindinis ir bdingas kiekvieno paaukimo kunigyst ir pavstj gyvenim elementas yra draugyst su Kristumi. Jzus gyveno nuolatine vienybe su Tvu. Tai paadino ir mokini trokim gyventi tuo paiu patyrimu, mokantis i Jo nenutrkstamos bendrysts ir dialogo su Tvu. Kunigas, bdamas „Dievo mogus“, priklausantis Dievui ir padedantis kitiems Diev painti ir su juo gyventi, privalo puoselti artim ry su Dievu, likti jo meilje, skirti laiko jo odio klausymuisi. Malda – svarbiausias paaukimus adinantis liudijimas. Kaip apatalas Andriejus, pranes savo broliui, kad paino Mokytoj, lygiai taip ir tas, kuris trokta tapti Kristaus mokiniu ir liudytoju, turi bti j asmenikai „mats“ ir pains, bti imoks j mylti ir su juo bti.

Kitas ventinamosios kunigysts ir pavstojo gyvenimo aspektas yra visikas savs atidavimas Dievui. Apatalas Jonas rao: „Mes i to painome meil, kad jis u mus paguld gyvyb. Ir mes turime guldyti gyvyb u brolius“ (1 Jn 3, 16). Šiais odiais mokiniai kvieiami persiimti Jzaus, visu savo gyvenimu vykdiusio Tvo vali iki pat didiausio savs atidavimo ant kryiaus, logika. ia iki galo atsiskleidia Dievo gailestingumas – gailestingoji meil, nugalinti blogio, nuodms ir mirties tams. Jzus, per Paskutin vakarien pakylantis nuo stalo, nusivelkantis virutinius drabuius, persijuosiantis rankluosiu ir pasilenkiantis mazgoti apatalams koj, ireikia tarnysts ir atsidavimo, vis gyvenim puoselt klusnumo Dievo valiai dvasia, prasm (plg. Jn 13, 3–5). Sekdamas Jzumi, kiekvienas ypatingu bdu paauktasis pavstj gyvenim turi stengtis liudyti visik savs atidavim Dievui. I ia kyla gebjimas su visiku, nuolatiniu ir itikimu atsidavimu rpintis tais, kurie jiems, kaip ganytojams, yra patikti Apvaizdos, ir tapti diugiais daugybs broli ir seser kelio palydovais, idant jie atsivert susitikimui su Kristumi, o jo odis apviest j keli. Kiekvieno paaukimo istorija beveik visada susijusi su liudijimu kunigo, diugiai gyvenanio atsidavimu broliams ir seserims dl Dangaus karalysts. Kunigo artumas ir odis gali suadinti nor klausti ir prisidti prie galutinio apsisprendimo (plg. Jonas Paulius II. Posinodinis apatalikasis paraginimas Pastores dabo vobis, 39).

Pagaliau treiasis aspektas, kuriuo btinai turt isiskirti kunigai ir pavstieji asmenys, yra gyvenimas bendrystje. Kaip aik savo mokini enkl Jzus nurod gili bendryst meilje: „I to visi pains, kad esate mano mokiniai, jei mylsite vieni kitus“ (Jn 13, 35). Kunigas ypa turi bti bendrysts mogus, atviras visiems monms ir galintis krvoje ilaikyti vis jam patikt keliaujanij kaimen. Jis privalo padti veikti susiskaldymus, suvelninti kontrastus ir nesupratim, atleisti u eidimus. Per susitikim su Aostos dvasininkais 2005 m. liep sakiau, kad atsiskyr ir lidni kunigai tikrai nepadrsins jaunimo sekti j pavyzdiu. Todl labai svarbu gyventi bendryste, taip rodant, kaip puiku bti kunigu. Tada jaunuolis pasakys: „Tokia galt bti ir mano ateitis, taip galima gyventi“ (Kalba Intordo/Aostos parapijos banyioje 2005 m. liepos 25 d.). Vatikano II Susirinkimas, kalbdamas apie paaukimus adinant liudijim, pabria meils ir broliko bendradarbiavimo pavyzd, kur kunigams privalu rodyti (plg. Dekretas Optatam totius, 2).

Noriau priminti, k yra paras mano garbingasis pirmtakas Jonas Paulius II: „Svarbiausia ir veiksmingiausia paaukim adinimo priemon yra kunig gyvenimo liudijimas, beslygikas atsidavimas Dievo kaimenei, meils sklidinas tarnavimas Viepaiui ir jo Banyiai, paenklintas su Velyk diaugsmu ir viltimi prisiimto ir neamo kryiaus, pagaliau brolika santarv ir uolus rpinimasis pasaulio evangelizacija“ (Pastores dabo vobis, 41). Galima sakyti, kad paaukimai kunigyst randasi i slyio su kunigais ir yra nelyginant brangus paveldas, perduodamas odiu, pavyzdiu ir visu gyvenimu.

Tas pat pasakytina apie pavstj gyvenim. Pati pavstj vyr ir moter egzistencija kalba apie Kristaus meil, kai jie juo seka bdami visikai itikimi Evangelijai ir diugiai perimdami jo sprendimo bei elgesio kriterijus. Pasauliui, kurio logika neretai paenklinta materializmo, egoizmo ir individualizmo, jie tampa „prietaravimo enklu“. Leisdamiesi pagaunami Dievo ir savs isiaddami, jie savo itikimybe bei liudijimo galia ir toliau adina daugelio jaunuoli irdyse trokim sekti Krist visada ir vis save atiduodant. Sekti skaist, neturting ir klusn Krist bei su juo tapatintis – tai pavstojo gyvenimo idealas, absoliuios Dievo pirmenybs moni gyvenime ir istorijoje liudijimas.

Kiekvienas kunigas, pavstasis bei pavstoji, bdami itikimi savo paaukimui, tarnavimo Kristui diaugsmu ukreia kitus ir visus krikionis kvieia atsiliepti bendrj paaukim ventti. Todl, norint skatinti ypatingus paaukimus kunigikj tarnyb ir pavstj gyvenim, sustiprinti ir skvarbesn padaryti paaukim pastoracij, btinas pavyzdys t, kurie Dievui ir jo planui dl moni labo jau yra itar „taip“. Asmeninis liudijimas, pagrstas konkreiais egzistenciniais apsisprendimais, padrsins ir jaunuolius reikliai apsisprsti dl savo ateities. Norint jiems padti, btina per susitikim ir dialog meistrikai mokti juos apviesti ir lydti, pirmuiausia teikiant paaukimu paremtos egzistencijos pavyzd. Taip elgsi ir Arso klebonas: palaikydamas nuolatinius ryius su parapijieiais mok juos „savo gyvenimo liudijimu. Regdami jo pavyzd, tikintieji imoko melstis“ (Laikas pradedant Kunig metus, 2009 06 16).

Ši Pasaulin maldos u paaukimus diena tesuteikia jaunuoliams dar vien verting prog apmstyti savo paaukim ir kukliai, itikimai bei noriai j priimti. Mergel Marija, Banyios Motina, teisaugo ypatingu bdu Viepat sekanij irdyse ir menkiausi paaukimo daigel ir tepadeda jam iaugti didel med, duodant gausi vaisi Banyios ir visos monijos labui. To melsdamas, visiems teikiu apatalikj palaiminim.

Vatikanas, 2009 m. lapkriio 13 d.

BENEDICTUS PP. XVI
____________________________________

„Banyios inios“, 2010 m. Nr. 6.

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi